hd porno porno izle porno izle porno izle
online film izle
Paieška Kontaktai Naudingos nuorodos
hd porno porno izle porno izle porno izle
Paslaugos

Šeimos gydytojo paslaugos visais sveikatos ir profilaktikos klausimais.

Sveikatos draudimą turintiems ir šeimos medicinos centre prisirašiusiems pacientams šeimos gydytojų kompetencijai priklausančios paslaugos suteikiamos  nemokamai. Už jas apmoka teritorinė ligonių kasa.

Gydytojui paskyrus, atliekami: kraujo, gliukozės, cholesterolio, šlapimo tyrimai, žaizdų perrišimai, užrašomos elektrokardiogramos, leidžiami vaistai į veną bei raumenis.

Išduodami nedarbingumo pažymėjimai, lengvatiniai receptai kompensuojamiems vaistams.

Išduodami ir keičiami kompensuojamųjų vaistų pasai.

Esant medicininėms indikacijoms, šeimos gydyto­jai siunčia konsultacijoms pas įvairių sričių gydytojus specialistus.

Gydytojų specialistų konsultacijos, diagnostika, gydymas:

kardiologo, neurologo, endokrinologo, urologo, akušerio-ginekologo,  radiologo(echoskopuotojo), abdominalinės chirurgijos gydytojo, psichiatro-psichoterapeuto.



Kardiologinė programa (2 lygio)

Pradėtos teikti  Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos II –o lygio "išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslaugos".

Atvykęs į KPP (specializuotą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinį) pacientas turi pateikti šeimos gydytojo siuntimą dėl išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir užpildytą asmens širdies ir kraujagyslių ligų rizikos nustatymo anketą.

Siutimas pacientui išrašomas įtariant /esant cukrinio diabeto diagnozei, taip pat esant metaboliniam sindromui, kuomet paciento būklė atitinka bent 3 iš 5 toliau išvardytų kriterijų:

* vyrų liemens apimtis ≥102 cm, moterų ≥ 88 cm;

* serumo trigliceridai ≥ 1,7 mmol/l;

* didelio tankio lipoproteinų cholesterolis: vyrų < 1,03 mmol/l, moterų < 1,29 mmol/l;

*arterinis kraujospūdis: sistolinis ≥ 130 mmHg arba diastolinis ≥ 85 mmHg, arba pacientas vartoja spaudimą mažinančius vaistus;

*gliukozės koncentracija kraujo plazmoje nevalgius ≥ 5,6 mmol/l.

Programa taikoma  40 - 55m vyrams,ir  50 - 65m. moterims).

Paslauga teikiama :

ne dažniau kaip vieną kartą per metus.

*Pacientui suteikiama informacija apie paros šlapimo surinkimą ir pristatymą mikroalbuminų tyrimui;

* Registracija išankstinė.

* Šeimos medicinos centre "ALSAVITA" pacientui bus suteikiama gydytojo kardiologo konsultacija su laboratoriniu ir kardiologiniu ištyrimu.

 
Odontologija

Pradėtos teikti pirminės diagnostikos ir gydomosios odontologinės priežiūros paslaugos vaikams ir suaugusiems :

- terapinis gydymas;

- endodontinis gydymas;

- chirurginis gydymas;

- profesionali burnos higiena.

Odontologiniame kabinete dirba :

gydytoja odontologė  Roberta  Zažeckytė

gydytoja odontologė Vismantė  Dautoriūtė

burnos higienistė  Jolita  Stūrienė.

Skaityti daugiau...
 
Paslaugos draustiems

Apdraustiems savanorišku sveikatos draudimu privačiose draudimo kompanijose “SEB gyvybės draudimas”, ”ERGO LIETUVA gyvybės draudimas”“COMPENSA”, "PZU  LIETUVA", "GJENSIDIGE  BALTIC " Šeimos medicinos centre nemokamai bus suteiktos reikiamos medicininės paslaugos, kurios įrašytos asmens su šiomis draudimo bendrovėmis pasirašytame draudimo polise.

Pacientui susirgus, įvykus draudiminiam įvykiui už paslaugas (diagnostiką, gydymąsi) centre mokėti nereikia – šias išlaidas padengia minėtos gyvybės draudimo bendrovės sutartyje numatytomis sąlygomis.

Taip pat dirbame su “AVIVA”, “Alico” (“AMPLICO Life”) privačiomis draudimo bendrovėmis.

 
Profilaktinės programos

Pacientams nemokamai atliekami tyrimai pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamas programas:

  • Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą (25-60m moterims)

Gimdos kaklelio onkocitologinis tepinėlis nemokamai atliekamas 25-60 metų moterims, registruotoms mūsų šeimos klinikoje. Tyrimas atliekamas vieną kartą per 3 metus. Tyrimas skirtas ankstyvajai gimdos kaklelio vėžio diagnostikai. Dėl tyrimo galima kreiptis į savo šeimos gydytoją arba be siuntimo į akušerį-ginekologą.


  • Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą (50-60 m.moterims)

Krūtų mamografinis tyrimas skirtas ankstyvajai krūtų vėžio diagnostikai. Nemokamai atliekamas vieną kartą per 2 metus 50-68 metų moterims, turinčioms šeimos gydytojo siuntimą (taip pat ne mūsų šeimos klinikos pacientėms). Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, Lietuvoje dažniausiai diagnozuojama 45-69 metų amžiaus grupėje. Nėra žinoma, kaip išvengti šios ligos, todėl labai svarbu ją diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika, laiku pradėtas gydymas yra labai svarbus, siekiant gerų gydymo rezultatų. Vienas iš svarbiausių būdų anksti nustatyti krūties vėžį - mamografija. Mūsų klinikoje mamografija atliekama šiuolaikiniu mamografu, tai leidžia aptikti mažus, klinikinio tyrimo metu neapčiuopiamus pakitimus.

  • Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programą (50-75m. vyrams)

Priešinės liaukos (prostatos) specifinio antigeno tyrimas nemokamai atliekamas mūsų klinikoje registruotiems 50-75 metų vyrams, taip pat vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Atliekamas vienas nemokamas tyrimas kartą per 2 metus. Dėl siuntimo reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Nemokama glikolizinto hemoglobino programa

Glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas yra skirtas diabeto gydymo efektyvumui įvertinti (pacientams, kuriems diabetas gydomas vaistais). Šis tyrimas nemokamai atliekamas pacientams, registruotiems mūsų klinikoje. Dėl siuntimo reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pacientams, sergantiems I tipo cukralige, priklauso 4 nemokami tyrimai per metus, sergantiems II tipo cukralige - 4 nemokami tyrimai per metus.

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa (40-55m vyrams, 50-65m. moterims).

Europos kardiologų draugijos duomenimis, beveik pusę visų mirčių Europoje sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Jos yra pagrindinė mirties priežastis tarp vyrų, vyresnių kaip 45 m. ir moterų, vyresnių kaip 65 m. amžiaus. Širdies ir kraujagyslių ligos iš Europos Sąjungos biudžeto pasiglemžia beveik 170 milijardų eurų per metus.

Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų. Šis skaičius didėja. Daugiau nei du trečdaliai ligonių po persirgto miokardo infarkto išgyvena, bet jiems būtina ilgalaikė priežiūra ir gydymas. Yra paskaičiuota, kad Lietuvoje didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turinčių asmenų 2011 m. pradžioje buvo apie 700 tūkst. Deja, tik dalis jų ištirta.

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, druskos), plintančiu rūkymu, gerokai sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei nekoreguojamu padidėjusiu kraujo spaudimu ar padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje.

Įvairiose šalyse pradėta kova su šiais rizikos veiksniais pasiekė gerų rezultatų: nuo 1970 iki 1985 metų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių sumažėjo net iki 50 proc. Kitų šalių patirtis rodo, kad galima sumažinti pirmojo ar pasikartojančio koronarinės širdies ligos pasireiškimo, išeminio insulto ar periferinių arterijų ligos dažnį, aktyviai veikiant rizikos veiksnius. Svarbiausia – neįgalumo ir ankstyvų mirčių prevencija.

Pasaulio sveikatos organizacija išskiria prevenciją, pagal kurią yra atrenkamai pacientai, turintys didelę riziką(rizika gali būti nedidelė, vidutinė, didelė ir ypač didelė) susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Būtent šios kategorijos žmonėms prevencija yra pati efektyviausia.

Dėl šios priežasties vis plačiau taikomos didelės rizikos asmenų, galinčių sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, išaiškinimo programos. Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa (patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913).

Vienas iš programos uždavinių – nustatyti širdies ir kraujagyslių ligomis galinčius sirgti asmenis anksčiau nei pasireiškia klinikiniai ligos simptomai. Kitas uždavinys yra parengti prevencijos programas ir siųsti šiuos asmenis konsultuoti pas gydytojus specialistus (kardiologus) į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius. Juose pacientai nuodugniai ištiriami – atliekamas laboratorinis, kardiologinis ir angiologinis tyrimai. Nustačius, kad tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra ypač didelė, užtikrinama paciento ilgalaikė prevencinė priežiūra bei atliekami pakartotiniai tyrimai.

Programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Ji apima sveikatos priežiūros paslaugų teikimą:

  1. pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (šeimos gydytojo institucija);
  2. specializuotuose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniuose (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir kt.).

Programos priemonės pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje taikomos vieną kartą per metus.

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia. Už jas apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu moka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (50-74 m.amžiaus moterims ir vyrams)

Storosios žarnos vėžys

Nors storžarnės vėžys - vienas iš lengviausiai sustabdomų ir, jei laiku pastebimas, geriausiai pagydomas vėžys, tačiau daugybė žmonių miršta nuo šios ligos. Priežastis - informacijos apie rizikos faktorius, simptomus, profilaktiką, kokių priemonių imtis susirgus, trūkumas. JAV ir Didžiojoje Britanijoje pagal dažnumą storžarnės vėžys užima antrą vietą, Lietuvoje - šeštą (pirmauja odos vėžys). Lietuviai vis dar maitinasi sveikiau, t.y. suvartoja mažiau konservuoto maisto, cheminių priedų, riebalų. Tačiau sergančiųjų skaičius kasmet auga, mirtingumas nemažėja. Visi, sulaukę 40-50 metų amžiaus, turėtų stebėti piktybinio auglio susidarymo storojoje žarnoje požymius.
Piktybinis gaubtinės žarnos auglys dažniausiai išsivysto  50-74 metų amžiuje.

PRIEŽASTYS

Storžarnės vėžio priežastys dažniausiai būna kelios.
•Paveldėjimas. Jei jūsų giminėje yra asmenų, kuriems buvo polipų - sirgusių ikivėžinėmis ligomis, didesnė galimybė susirgti ir jums. Polipų supiktybėjimas priklauso nuo jų dydžio, formos ir struktūros. Paveldimi polipai dažnai supiktybėja, taigi juos suradus storžarnė anksčiau ar vėliau turi būti operuojama.
•Ligos. Žarnų susiaurėjimai, randai, opinis kolitas, įvairūs opiniai uždegimai, įvairūs lėtiniai uždegimai.
•Vidurių užkietėjimas. Kai viduriai užkietėję, kenksmingų cheminių medžiagų poveikis ilgesnis. Viduriai gali užkietėti, kai trūksta skaidulingų medžiagų, t.y. daržovių. Juo daugiau išmatų, tuo daugiau iš organizmo pasišalina šlakų. Šlakuose būna vėžį sukeliančių medžiagų, kurias gauname su maistu. Reiktų vengti įvairių dažomųjų medžiagų, koncentratų, cheminių trąšų daržovėse bei vaisiuose, taip pat sugedusių maisto produktų.

SIMPTOMAI

•Gleivių ir kraujo pasirodymas išmatose. Kraujas ne visada gali būti pastebimas plika akimi. Ar yra kraujo, nustatoma pagal geležies kiekį išmatose - tai pigus būdas išsiaiškinti, ar reikalingi papildomi tyrimai. Beje, kraujavimo priežastis - nebūtinai vėžio pradžia. Tai polipų, opinių kolitų požymis. Kartais pasirodžius kraujui ar gleivėms diagnozuojamas hemorojus, tačiau ši diagnozė gali būti ir apgaulinga! Reikalingas išsamesnis ištyrimas.
•Pilvo pūtimas, gurgėjimas žarnose, išmatos išpurškiamos, jausmas, kad ne iki galo išsituštinama, periodiniai vidurių užkietėjimai, viduriavimai, vėlyvose stadijose - neišeina išmatos, dujos.
•Nespecifiniai požymiai: nedidelis karščiavimas (37.0, 37.4 C°), bendras silpnumas, mažakraujystė.
•Skausmas dažniausiai būna užleisto vėžio požymis. Tačiau maudimas gali būti ir ankstyvas vėžio simptomas. Mausti gali nebūtinai pilvo apačią, šonus, bet ir skrandžio ar netgi kepenų plotą. Maudimas gali būti įvairaus intensyvumo, gali “paraižyti”.
•Jei žmogus lieknas, galima užčiuopti patį auglį.

APSISAUGOJIMAS

Pirminė profilaktika- valgyti kuo daugiau augalinio, skaidulingo, neriebaus maisto, labai naudinga vartoti sojos produktus. Pavyzdžiui, mūsų protėviai maitinosi gana racionaliai - valgė daug daržovių, ekologiškai švarų, daug vitaminų turintį maistą, pasninkavo. Neskubėkime žavėtis gražiu, greitu, ilgai saugomu “vakarietišku” maistu.
Antrinė profilaktika - nustatyti ikivėžines ligas ir ankstyvas vėžio stadijas. Pats žmogus turėtų stebėti savo išmatas, nebūdingus jutimus. Jei skauda skrandį, tai gali būti ne skrandžio, o žarnyno problema. Profilaktiškai ištyrus išmatas, bus aišku, ar reikalingi išsamesni tyrimai, t.y. rentgenas, fibroskopija ar rektoskopija.
Nustačius ikivėžinę ligą arba vėžį, nedelsiant reikia kreiptis į onkologus. Tik laiku ir kvalifikuotai atlikta operacija gali išgelbėti gyvybę. Gydymas - auglio pašalinimas operuojant.
Storžarnės vėžys vystosi gana lėtai, kol tampa ryškus, gali praeiti keli metai. Tačiau kai vėžys išplinta į kepenis ar kitus organus, visiškai pagydyti būna per vėlu. Tokiu atveju prailginti amžių gali chemoterapija, spindulinis gydymas.
 
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai

Profilaktiškai tikrinama sveikata  (dirbančiųjų, vairuotojų, ginklo savininkų).

Išduodamos įvairios medicininės pažymos.

Privalomi profilaktiniai dirbančiųjų sveikatos patikrinimai

Buvo metas, kai niekas nekreipė dėmesio į darbuotojų profilaktinius sveikatos patikrinimus. Darbdaviui svarbiausia – atliktas darbas, darbuotojui - turėti darbą ir gauti atlyginimą. Požiūris keičiasi. Darbdaviai pradeda suprasti, kad sveikas darbuotojas – puikiai atliekamo darbo garantas. Oraganizacijose, kuriose kenksmingos ir pavojingos darbo sąlygos, darbdaviai suinteresuoti tikrinti darbuotojų sveikatą, kad išvengtų nelaimingų atsitikimų. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai ypač svarbūs darbuotojams, jeigu yra rizika susirgti profesine liga.

Privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus reglamentuoja DK, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei 1999 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 544 (2000 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 1145 redakcija). Jeigu įstaiga laikosi įstatymų, privalo siųsti savo darbuotojus pasitikrinti sveikatą įmonės sąskaita. Įstatyme detaliai paaiškinta, kokiomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams reikia tikrintis sveikatą ir kaip dažnai tai daryti. Tikrinti ir bausti, kaip vykdomas šis įstatymas, turi teisę Darbo inspekcija. Įstatymas numato baudą darbdaviui nuo 500 iki 5000 litų. Šiuose teisės aktuose yra numatomos darbuotojų, kuriems yra privalomas sveikatos patikrinimas, grupės: naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai, darbuotojai, kurie dirba maisto gamybos ir realizavimo srityje, dideli fiziniai krūviai, temperatūrų svyravimai, darbas aukštyje, darbas su kenksmingomis cheminėmis ir biologinėmis medžiagomis ir t.t. Darbas kompiuteriu taip pat priskiriamas rizikos grupei. Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis. Profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimų tvarką nustato Vyriausybė.

Skirti drausminę nuobaudą darbuotojui dėl atsisakymo pasitikrinti sveikatą galima tik tuomet, kai yra visos šios sąlygos: (1) darbuotojas yra priskirtas prie asmenų, kuriems toks patikrinimas yra privalomas, (2) darbuotojas buvo įtrauktas į darbdavio patvirtintą sąrašą darbuotojų, kuriems yra privaloma pasitikrinti sveikatą, (3) darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas su sveikatos pasitikrinimo grafiku, darbdavio suderintu su sveikatos priežiūros įstaiga, (4) darbuotojas atsisakė nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą. Minėtame Vyriausybės nutarime yra nurodoma, kad atsisakymui tikrintis sveikatą, kai toks patikrinimas darbuotojui yra privalomas, gali būti prilyginama taip pat ir darbuotojo be svarbių priežasčių nenuvykimas pasitikrinti arba nepasitikrinimas sveikatos nustatytu laiku, praėjus nustatytam sveikatos pasitikrinimo laikui, nepateikimas be svarbių priežasčių medicinos knygelės (sveikatos paso) ar medicinos pažymos darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui.

Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi paciento ambulatorinėje kortelėje (F 025/a), kuri saugoma nustatyta tvarka. Pacientas turi įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto pavyzdžio asmens medicininę knygelę (F 048/a). Joje įrašus apie leidimą dirbti daro tik bendrosios praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas. Asmens medicininės knygelės išrašus turi teisę tikrinti darbdavys (ar jo įgaliotas asmuo) ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnai.

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnai, peržiūrėdami įmonių darbuotojų asmens medicinines knygelės įrašus, kontroliuoja, kaip tikrinama jų sveikata. Darbdavys privalo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę asmenys.