hd porno porno izle porno izle porno izle
online film izle
Paieška Kontaktai Naudingos nuorodos
hd porno porno izle porno izle porno izle
Profilaktinės programos

Pacientams nemokamai atliekami tyrimai pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamas programas:

  • Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą (25-60m moterims)

Gimdos kaklelio onkocitologinis tepinėlis nemokamai atliekamas 25-60 metų moterims, registruotoms mūsų šeimos klinikoje. Tyrimas atliekamas vieną kartą per 3 metus. Tyrimas skirtas ankstyvajai gimdos kaklelio vėžio diagnostikai. Dėl tyrimo galima kreiptis į savo šeimos gydytoją arba be siuntimo į akušerį-ginekologą.


  • Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą (50-60 m.moterims)

Krūtų mamografinis tyrimas skirtas ankstyvajai krūtų vėžio diagnostikai. Nemokamai atliekamas vieną kartą per 2 metus 50-68 metų moterims, turinčioms šeimos gydytojo siuntimą (taip pat ne mūsų šeimos klinikos pacientėms). Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, Lietuvoje dažniausiai diagnozuojama 45-69 metų amžiaus grupėje. Nėra žinoma, kaip išvengti šios ligos, todėl labai svarbu ją diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika, laiku pradėtas gydymas yra labai svarbus, siekiant gerų gydymo rezultatų. Vienas iš svarbiausių būdų anksti nustatyti krūties vėžį - mamografija. Mūsų klinikoje mamografija atliekama šiuolaikiniu mamografu, tai leidžia aptikti mažus, klinikinio tyrimo metu neapčiuopiamus pakitimus.

  • Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programą (50-75m. vyrams)

Priešinės liaukos (prostatos) specifinio antigeno tyrimas nemokamai atliekamas mūsų klinikoje registruotiems 50-75 metų vyrams, taip pat vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Atliekamas vienas nemokamas tyrimas kartą per 2 metus. Dėl siuntimo reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Nemokama glikolizinto hemoglobino programa

Glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas yra skirtas diabeto gydymo efektyvumui įvertinti (pacientams, kuriems diabetas gydomas vaistais). Šis tyrimas nemokamai atliekamas pacientams, registruotiems mūsų klinikoje. Dėl siuntimo reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pacientams, sergantiems I tipo cukralige, priklauso 4 nemokami tyrimai per metus, sergantiems II tipo cukralige - 4 nemokami tyrimai per metus.

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa (40-55m vyrams, 50-65m. moterims).

Europos kardiologų draugijos duomenimis, beveik pusę visų mirčių Europoje sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Jos yra pagrindinė mirties priežastis tarp vyrų, vyresnių kaip 45 m. ir moterų, vyresnių kaip 65 m. amžiaus. Širdies ir kraujagyslių ligos iš Europos Sąjungos biudžeto pasiglemžia beveik 170 milijardų eurų per metus.

Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų. Šis skaičius didėja. Daugiau nei du trečdaliai ligonių po persirgto miokardo infarkto išgyvena, bet jiems būtina ilgalaikė priežiūra ir gydymas. Yra paskaičiuota, kad Lietuvoje didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turinčių asmenų 2011 m. pradžioje buvo apie 700 tūkst. Deja, tik dalis jų ištirta.

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, druskos), plintančiu rūkymu, gerokai sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei nekoreguojamu padidėjusiu kraujo spaudimu ar padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje.

Įvairiose šalyse pradėta kova su šiais rizikos veiksniais pasiekė gerų rezultatų: nuo 1970 iki 1985 metų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių sumažėjo net iki 50 proc. Kitų šalių patirtis rodo, kad galima sumažinti pirmojo ar pasikartojančio koronarinės širdies ligos pasireiškimo, išeminio insulto ar periferinių arterijų ligos dažnį, aktyviai veikiant rizikos veiksnius. Svarbiausia – neįgalumo ir ankstyvų mirčių prevencija.

Pasaulio sveikatos organizacija išskiria prevenciją, pagal kurią yra atrenkamai pacientai, turintys didelę riziką(rizika gali būti nedidelė, vidutinė, didelė ir ypač didelė) susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Būtent šios kategorijos žmonėms prevencija yra pati efektyviausia.

Dėl šios priežasties vis plačiau taikomos didelės rizikos asmenų, galinčių sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, išaiškinimo programos. Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa (patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913).

Vienas iš programos uždavinių – nustatyti širdies ir kraujagyslių ligomis galinčius sirgti asmenis anksčiau nei pasireiškia klinikiniai ligos simptomai. Kitas uždavinys yra parengti prevencijos programas ir siųsti šiuos asmenis konsultuoti pas gydytojus specialistus (kardiologus) į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius. Juose pacientai nuodugniai ištiriami – atliekamas laboratorinis, kardiologinis ir angiologinis tyrimai. Nustačius, kad tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra ypač didelė, užtikrinama paciento ilgalaikė prevencinė priežiūra bei atliekami pakartotiniai tyrimai.

Programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Ji apima sveikatos priežiūros paslaugų teikimą:

  1. pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (šeimos gydytojo institucija);
  2. specializuotuose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniuose (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir kt.).

Programos priemonės pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje taikomos vieną kartą per metus.

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Už programoje numatytas paslaugas mokėti nereikia. Už jas apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu moka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (50-74 m.amžiaus moterims ir vyrams)

Storosios žarnos vėžys

Nors storžarnės vėžys - vienas iš lengviausiai sustabdomų ir, jei laiku pastebimas, geriausiai pagydomas vėžys, tačiau daugybė žmonių miršta nuo šios ligos. Priežastis - informacijos apie rizikos faktorius, simptomus, profilaktiką, kokių priemonių imtis susirgus, trūkumas. JAV ir Didžiojoje Britanijoje pagal dažnumą storžarnės vėžys užima antrą vietą, Lietuvoje - šeštą (pirmauja odos vėžys). Lietuviai vis dar maitinasi sveikiau, t.y. suvartoja mažiau konservuoto maisto, cheminių priedų, riebalų. Tačiau sergančiųjų skaičius kasmet auga, mirtingumas nemažėja. Visi, sulaukę 40-50 metų amžiaus, turėtų stebėti piktybinio auglio susidarymo storojoje žarnoje požymius.
Piktybinis gaubtinės žarnos auglys dažniausiai išsivysto  50-74 metų amžiuje.

PRIEŽASTYS

Storžarnės vėžio priežastys dažniausiai būna kelios.
•Paveldėjimas. Jei jūsų giminėje yra asmenų, kuriems buvo polipų - sirgusių ikivėžinėmis ligomis, didesnė galimybė susirgti ir jums. Polipų supiktybėjimas priklauso nuo jų dydžio, formos ir struktūros. Paveldimi polipai dažnai supiktybėja, taigi juos suradus storžarnė anksčiau ar vėliau turi būti operuojama.
•Ligos. Žarnų susiaurėjimai, randai, opinis kolitas, įvairūs opiniai uždegimai, įvairūs lėtiniai uždegimai.
•Vidurių užkietėjimas. Kai viduriai užkietėję, kenksmingų cheminių medžiagų poveikis ilgesnis. Viduriai gali užkietėti, kai trūksta skaidulingų medžiagų, t.y. daržovių. Juo daugiau išmatų, tuo daugiau iš organizmo pasišalina šlakų. Šlakuose būna vėžį sukeliančių medžiagų, kurias gauname su maistu. Reiktų vengti įvairių dažomųjų medžiagų, koncentratų, cheminių trąšų daržovėse bei vaisiuose, taip pat sugedusių maisto produktų.

SIMPTOMAI

•Gleivių ir kraujo pasirodymas išmatose. Kraujas ne visada gali būti pastebimas plika akimi. Ar yra kraujo, nustatoma pagal geležies kiekį išmatose - tai pigus būdas išsiaiškinti, ar reikalingi papildomi tyrimai. Beje, kraujavimo priežastis - nebūtinai vėžio pradžia. Tai polipų, opinių kolitų požymis. Kartais pasirodžius kraujui ar gleivėms diagnozuojamas hemorojus, tačiau ši diagnozė gali būti ir apgaulinga! Reikalingas išsamesnis ištyrimas.
•Pilvo pūtimas, gurgėjimas žarnose, išmatos išpurškiamos, jausmas, kad ne iki galo išsituštinama, periodiniai vidurių užkietėjimai, viduriavimai, vėlyvose stadijose - neišeina išmatos, dujos.
•Nespecifiniai požymiai: nedidelis karščiavimas (37.0, 37.4 C°), bendras silpnumas, mažakraujystė.
•Skausmas dažniausiai būna užleisto vėžio požymis. Tačiau maudimas gali būti ir ankstyvas vėžio simptomas. Mausti gali nebūtinai pilvo apačią, šonus, bet ir skrandžio ar netgi kepenų plotą. Maudimas gali būti įvairaus intensyvumo, gali “paraižyti”.
•Jei žmogus lieknas, galima užčiuopti patį auglį.

APSISAUGOJIMAS

Pirminė profilaktika- valgyti kuo daugiau augalinio, skaidulingo, neriebaus maisto, labai naudinga vartoti sojos produktus. Pavyzdžiui, mūsų protėviai maitinosi gana racionaliai - valgė daug daržovių, ekologiškai švarų, daug vitaminų turintį maistą, pasninkavo. Neskubėkime žavėtis gražiu, greitu, ilgai saugomu “vakarietišku” maistu.
Antrinė profilaktika - nustatyti ikivėžines ligas ir ankstyvas vėžio stadijas. Pats žmogus turėtų stebėti savo išmatas, nebūdingus jutimus. Jei skauda skrandį, tai gali būti ne skrandžio, o žarnyno problema. Profilaktiškai ištyrus išmatas, bus aišku, ar reikalingi išsamesni tyrimai, t.y. rentgenas, fibroskopija ar rektoskopija.
Nustačius ikivėžinę ligą arba vėžį, nedelsiant reikia kreiptis į onkologus. Tik laiku ir kvalifikuotai atlikta operacija gali išgelbėti gyvybę. Gydymas - auglio pašalinimas operuojant.
Storžarnės vėžys vystosi gana lėtai, kol tampa ryškus, gali praeiti keli metai. Tačiau kai vėžys išplinta į kepenis ar kitus organus, visiškai pagydyti būna per vėlu. Tokiu atveju prailginti amžių gali chemoterapija, spindulinis gydymas.