hd porno porno izle porno izle porno izle
online film izle
Paieška Kontaktai Naudingos nuorodos
hd porno porno izle porno izle porno izle
Skiepai nuo erkinio encefalito

 Skiepijame vakcina  Tico Vac.  

 

Kas yra erkinis encefalitas? 
 
Erkinis encefalitas – tai virusinės kilmės nervų sistemos uždegimas.

Kaip erkinis encefalitas plinta?

Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurį žmogui perduoda užkrėsta erkė. Taip pat galima užsikrėsti vartojant nevirintą karvių arba ožkų pieną, tačiau taip atsitinka labai retai.

Europoje didžiausia rizika susirgti erkiniu encefalitu yra Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Austrijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, pietinėje Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Vengrijoje.

Erkės, kurios platina erkinio encefalito virusą, veisiasi visoje Lietuvoje. Jų randama ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose. Ypač erkės mėgsta drėgnas vietas ir prieblandą, todėl dažniausiai aptinkamos tankiuose lapuočių jaunuolynuose. Erkės paprastai tyko ant žolės stiebelio, 10–60 cm aukštyje, lūkuriuodamos, kol pro šalį eis tinkama auka. Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo žaizdelę seilėmis, kuriose yra skausmą malšinančių ir kraujavimą stabdančių medžiagų. Todėl erkės įsisegimas neskausmingas, tik pusė ligonių, susirgusių erkiniu encefalitu, pastebėjo, kad įsisiurbė erkė. Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje trunka nuo balandžio iki spalio mėnesio pabaigos. Jeigu žiema yra švelni ar pavasaris ankstyvas, erkių aktyvumo periodas pailgėja.

Daugiausia ligos atvejų kasmet registruojama vidurio ir šiaurės Lietuvos rajonuose.

Kuo pasireiškia erkinis encefalitas?

Asmuo, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, suserga praėjus 1–2 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Trumpiausias nustatytas laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios gali būti dvi dienos, ilgiausias – 30 dienų. Liga dažniausiai prasideda panašiais kaip gripo simptomais – pakyla temperatūra, skauda sąnarius, raumenis, galvą, vargina didelis bendras silpnumas. Per keletą dienų šie reiškiniai praeina savaime ir žmogus pasijaučia pasveikęs. Dviem trečdaliams užkrėstų žmonių „susitikimas“ su erkinio encefalito virusu tuo ir pasibaigia, nervų sistema nebūna pažeidžiama ir jokių tolesnių padarinių negresia. Deja, maždaug trečdalis užkrėstųjų po 3–7 dienų tariamo „pasveikimo“ periodo vėl sukarščiuoja. Antrasis temperatūros pakilimas reiškia, kad virusas pasiekė smegenis ir sukėlė jų uždegimą. Tada atsiranda įvairių nervų sistemos pažeidimo simptomų – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, orientacijos, kalbos sutrikimas, rankų, liežuvio drebėjimas, sutrikusi pusiausvyra ir judesių koordinacija ir kt. Rečiau gali išsivystyti paralyžius, prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė ir ištikti koma.

Erkiniu encefalitu sergantys ligoniai, kuriems pažeidžiama nervų sistema, gydomi tik ligoninėje, infekcinių ar nervų ligų skyriuose. Maždaug 20 % ligonių būklė būna tokia sunki, kad juos tenka gydyti reanimacijos ar intensyvios terapijos skyriuose. Erkinio encefalito diagnozė nustatoma kraujo ir smegenų skysčio tyrimais. Specifinio gydymo, t. y. vaistų, kurie sustabdytų viruso dauginimąsi ar pašalintų jį iš žmogaus organizmo, nėra. Žmogus gydomas tik simptomiškai – skiriami vaistai nuo karščiavimo, galvos skausmo,  pykinimo ir kt.

Kokie yra erkinio encefalito padariniai?

Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia nuo 0,5 iki 4 %. Maždaug trečdaliui persirgusiųjų erkiniu encefalitu lieka ilgalaikiai padariniai. Apie 10 % ligonių erkinio encefalito padariniai būna labai sunkūs, sukeliantys invalidumą – paralyžius, parezė, raumenų atrofija, į Parkinsono ligą panašus sindromas. Maždaug 20 % ligonių lieka vadinamieji vidutinio sunkumo liekamieji reiškiniai, neigiamai veikiantys persirgusiųjų gyvenimo kokybę – nuolatinis galvos skausmas, atminties, dėmesio koncentravimo sutrikimas, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, antrą kartą šia liga nebesuserga, nes imunitetas jam įgyjamas visam gyvenimui.

Kaip išvengti erkinio encefalito?

Erkinio encefalito galima išvengti pasiskiepijus. Lietuvoje erkinio encefalito vakcina yra mokama, t. y. vakcinos kaštus turi padengti patys skiepijamieji. Skiepytis nuo šios ligos galima visais metų laikais. Šaltuoju metų laikotarpiu taikoma vadinamoji įprastinė skiepijimo schema, šiltuoju, t. y. jau prasidėjus erkių aktyvumui, – pagreitinta. Abi schemos yra vienodai veiksmingos. Vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų amžiaus, išskirtiniais atvejais – ir jaunesnius. Esant didelei apsikrėtimo rizikai, galima skiepyti ir nėščias bei maitinančias moteris. Vakcina yra labai saugi ir efektyvi.

Vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmosios dozės suleidimo. Skiepai garantuoja apsaugą nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo (taikant tiek įprastinę, tiek pagreitintą skiepijimo schemą).

Kadangi erkinio encefalito virusų būna erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami tuo metu, kai tik erkė pažeidžia odą. Todėl laikas, kiek erkė išbuvo įsisegusi, užsikrėtimui erkiniu encefalitu reikšmės neturi. Greitas įsisegusių erkių nurinkimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai, nes šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbuvo įsisegusi ilgiau nei 48 valandas.

Prieš ištraukiant erkę jos nereikia tepti riebalais. Erkė pincetu suimama kuo arčiau galvos nesuspaudžiant jos kūnelio ir pašalinama staigiu judesiu truktelint ją atgal. Žaizdelė apiplaunama vandeniu su muilu ar dezinfektantu. Odoje likusi erkės galvutė nepavojinga, nebent supūliuotų. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją. Jeigu ne, organizmas per tam tikrą laiką pašalins ją savaime, tarsi rakštį.

Ištrauktų erkių tirti dėl užkrėtimo erkinio encefalito virusu nereikia, nes tyrimai yra sudėtingi, trunka ilgai, yra labai brangūs ir Lietuvoje neatliekami. Žmogaus kraujo tirti taip pat nereikia, jeigu neatsiranda erkių platinamų ligų požymių. Imunoglobulino, anksčiau rekomenduoto po erkės įsisegimo, atsisakyta, nes jis visiškai neefektyvus. Šiuo metu Lietuvoje erkinio encefalito imunoglobulino net nėra įregistruota.

Po erkės įsisegimo skiepytis nuo erkinio encefalito galima, tačiau būtina suprasti, kad nuo šios erkės, jeigu ji buvo užkrėsta, skiepai jau nebeapsaugos. Jie apsaugos tik nuo galimo užsikrėtimo ateityje.  
 
Kokie galimi povakcininiai reiškiniai?

Paprastai vakcina toleruojama gerai, povakcininiai reiškiniai reti ir nesunkūs: nežymiai pakyla temperatūra, kartais vakcinos suleidimo vietoje šiek tiek parausta ar patinsta oda. Šie reiškiniai išnyksta per vieną dieną. Dažniausiai šalutinių reiškinių atsiranda po pirmosios vakcinos dozės suleidimo, skiepijant antrą, trečią kartą ir sustiprinančias dozes jų nebepasireiškia.

Ko nereikėtų skiepyti?

Vakcinos negalima skiepyti asmenims, kurie yra alergiški kiaušinio baltymui. Tačiau būtina prisiminti, kad negalima skiepyti tik tų žmonių, kuriems alergija yra labai sunki ir pasireiškia šoku. Tokie žmonės negali vartoti absoliučiai jokių produktų, į kurių sudėtį įeina kiaušinio baltymas (blynų, sausainių ir kt.). Asmenys, kurie kiaušinio baltymui nėra tokie jautrūs, pvz., jiems tik nežymiai išberia odą, nuo erkinio encefalito gali būti skiepijami. Tuo pat metu skiepijant nuo erkinio encefalito ir nuo kitų infekcinių ligų, skirtingos vakcinos turi būti suleidžiamos į skirtingas kūno vietas. Skiepai gali būti neveiksmingi, jei žmogui taikomas imuninę sistemą slopinantis gydymas arba esant imuninės sistemos sutrikimų (pvz., AIDS, vėžys, gydomas spinduline ar chemoterapija, ir kt.). Tokiais atvejais, siekiant įvertinti vakcinos poveikį, pageidautina nustatyti susidariusių antikūnų kiekį. Deja, tokie tyrimai Lietuvoje neatliekami.