hd porno porno izle porno izle porno izle
online film izle
Paieška Kontaktai Naudingos nuorodos
hd porno porno izle porno izle porno izle
Skiepai nuo gripo

 Skiepijame  vakcina Vaxigrip

Kas turi pasiskiepyti nuo gripo?

Pirmiausiai tai turėtų padaryti žmonės, priklausantys vadinamosioms rizikos grupėms:
  • senyvo amžiaus;
  • sergantys lėtinėmis plaučių , kvėpavimo takų ligomis, astma;
  • sergantys lėtinėmis širdies – kraujagyslių ligomis;
  • sergantys lėtinėmis inkstų ligomis;
  • sergantys cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis metabolizmo ligomis;
  • visi rizikos grupėms priklausančių asmenų šeimos nariai;
  • dirbantys dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos personalas, policininkai, pardavėjai, mokymo įstaigų ir kitų didelių gamyklų darbuotojai). Jų pasiskiepijimas yra ypač naudingas visuomenei, nes apsaugo nuo užsikrėtimo šiuo susirgimu aukščiau išvardintų grupių atstovus.
  • gyventojai, pageidaujantys sumažinti riziką susirgti gripu, pavyzdžiui, namuose ar darbe labai užsiėmę žmonės, negalintys ilgesniam laikui dėl ligos palikti darbų.

Kas yra gripas?

Gripas – tai ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija. Gripą sukelia greitai besikeičiantys virusai, todėl ilgalaikis imunitetas neįgyjamas. Skiriami du gripo viruso kintamumo tipai: 1) nedideli pakitimai, 2) radikalūs pakitimai. Nedidelių gripo viruso pakitimų įvyksta kasmet, jie sąlygoja kasmetinius didesnius ar mažesnius gripo susirgimų protrūkius. Gripo viruso genetinės savybės radikaliai pakinta, kai paukščių ir žmogaus gripo virusai kitų gyvūnų (pvz., kiaulių) organizme pasikeičia genetine informacija ir įgauna kokybiškai naujų paviršinių savybių. Maždaug kas 30 metų gripo virusas pakinta radikaliai, todėl kyla didelių gripo epidemijų.

Kaip gripas plinta?

Gripas plinta oro lašiniu būdu. Gripo infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, iš jo virusai išsiskiria su iškvepiamu oru. Aplinkiniai užsikrečia per kvėpavimo takus. Užsikrėtęs asmuo jau po kelių valandų pats pradeda skleisti virusus į aplinką, todėl gripas labai greitai išplinta. Šiuolaikinėmis sąlygomis vienu iš galimų greito gripo plitimo veiksnių laikomi modernūs tarpkontinentiniai lėktuvai. Kaip gripo platintojai ypač pavojingi lengviausiomis gripo formomis sergantys asmenys, kurie  nesiima jokių apsaugos priemonių ir taip užkrečia daug aplinkinių. Labai pavojingi žmonių susibūrimai uždarose patalpose (mokyklose, pramogų salėse, prekybos centruose ir kt.), visuomeniniame transporte, nes čia labai lengvai gali užsikrėsti daugybė žmonių.

Gripui imlūs visi žmonės. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad užsikrečia ir tie, kurie teigia gripu „niekuomet nesergą“. Po gripo sezono šių žmonių kraujyje randama antikūnų prieš tą sezoną cirkuliavusius gripo virusus, t. y. jie buvo užsikrėtę. Susiklosčius nepalankioms sąlygoms (pvz., pervargus, dėl streso, sutapus su kitomis ligomis) šie žmonės gali susirgti sunkiomis, komplikuotomis gripo formomis.

Kuo pasireiškia gripas?

Gripo inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki 1–2 dienų. Liga prasideda labai staigiai: pakyla temperatūra, apima silpnumas, skauda raumenis, gerklę, galvą, akys jautrios šviesai, skausmingi akių judesiai, sausas kosulys. Didelės slogos nebūna, bet nosis užgulta. Sergant nekomplikuotu gripu, tokie simptomai trunka ne ilgiau kaip penkias dienas. Gripas neretai sukelia sunkių komplikacijų, iš jų dažniausios – plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas (miokarditas), taip pat paūmėja bronchų astma, kitos lėtinės ligos. Gripas itin pavojingas mažiems vaikams ir vyresniems žmonėms.

Kaip išvengti gripo?

Efektyviausia gripo profilaktikos priemonė – skiepai. Neretai skiepijimams priešpriešinamos kitos sveikatinimo priemonės. Teigiama, kad grūdinimas, racionali mityba apsaugo geriau nei skiepai. Tai netikslu. Be jokios abejonės, ir grūdinimas, ir fizinė mankšta, ir racionali mityba bei vitaminų vartojimas turi įtakos bendram žmogaus atsparumui daugeliui ligų. Tačiau šios priemonės nesukuria jokio specifinio atsparumo gripui, todėl nepalankiomis epidemiologinėmis aplinkybėmis ir šie žmonės suserga, kartais – labai sunkiai.

Kadangi gripo virusas labai kinta, kiekvienais metais pagaminama tam sezonui skirta gripo viruso vakcina. Visus metus pasaulinis gripo priežiūros tinklas renka įvairius duomenis apie gripą, visame pasaulyje išskirtas gripo viruso padermes. Kasmet, vasario pabaigoje–kovo pradžioje, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komitetas sprendžia, kokios gripo viruso padermės artėjantį gripo sezoną bus pavojingiausios Šiaurės pusrutulio gyventojams. Šių virusų pavyzdžiai perduodami gamintojams, kurie iki rugsėjo pradžios turi pagaminti ir įregistruoti tų metų sezono gripo vakciną.

Lietuvoje gripo vakcinos kaštus apmoka skiepijamieji. Geriausias laikas gripo vakcinai skiepyti Lietuvoje – rugsėjo–lapkričio mėnesiai. Tai sąlygoja dvi aplinkybės: a) ilgamečių stebėjimų duomenimis, didžiausia gripo epidemijų tikimybė Lietuvoje yra gruodžio–kovo mėnesiai; b)  skirtingai nuo vaistų, vakcinos yra efektyvios ne tuomet, kai žmogus jau serga, bet mažiausiai dvi savaitės iki galimos epidemijos pradžios. Tiesa, vakcinos skiepijamos ir vėliau, net ir prasidėjus epidemijai, tačiau reikia žinoti, kad jeigu paskiepytasis tuojau po skiepo užsikrės gripu, vakcina jo neapsaugos, nes imunitetas dar nebus susidaręs.

Gripo vakcina ypač rekomenduojama mažiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, bei asmenims, dėl bet kokių priežasčių reguliariai vartojantiems acetilsalicilo rūgštį (aspiriną), nes manoma, kad gripo viruso ir acetilsalicilo rūgšties sąveika yra labai sunkios ligos, vadinamo Reye sindromo, rizikos veiksnys. Gripo vakcina rekomenduojama ir nėščiosioms, nes skiepijimas apsaugo ne tik pačią nėščiąją, bet ir jos būsimą naujagimį.

Kokie galimi povakcininiai reiškiniai?

Gripo vakcina gerai toleruojama, povakcininiai reiškiniai reti. Dažniausiai pasitaiko vietinių reakcijų – paraudimas ir patinimas vakcinos įskiepijimo vietoje. Tai normali organizmo reakcija į skiepą, nes vakcinos sudėtyje yra medžiagų, kurios pailgina vakcinos susigėrimo iš raumenų į kraują laiką, kad vakcina ilgiau veiktų paskiepytojo imuninę sistemą.

Lietuvoje skiepijamos tik negyvų gripo virusų vakcinos, todėl po įskiepijimo net teoriškai neįmanoma, kad paskiepytasis susirgtų į gripą panašia liga. Yra atlikta daug tyrimų, įrodančių, kad jeigu iškart po gripo vakcinos įskiepijimo žmogus suserga virusine infekcija, tai būna tik laiko sutapimas – paskiepytasis jau buvo užsikrėtęs kitu virusu.